Gyvenimas-tai ne atsitiktinumų virtinė. Būtent šiuo sakiniu norėčiau pradėti pasakojimą.  Kai kažko labai nori, apie tai labai ilgai svajoji ir eini teisingu keliu, kur visi ženklai sako, kad jau greit, jau tuoj, tada net ir posakis “Visi keliai veda į Romą”  tampa nebereikšmingas. Mus į Romą  atvedė tik vienas kelias- tai mūsų širdies ir svajonės kelias. Vaikystėje vienaip ar kitaip domėjomės, žavėjomės ir svajojome apie Romą-amžinybės miestą. Kai šios keturios draugės susipažino, visi ženklai ir toliau skelbė, kad Roma jau nebetoli: dažnos itališkos vakarienės, žinoma su makaronais ir bešamelio padažu, itališku vynu, džiazu. Pradėjau mokytis itališkai, su viltim kada nors ją aplankyti. Kiekviena savaip apie tai svajojome ir rezgėme planus, kaip gi ją aplankyti. Ir pagaliau, 2013-ujų metų vasarai einant į pabaigą pasiryžome- nusipirkom 3 bilietus į Romą! Deja, taip jau susiklostė, kad ne visos keturios iškeliavome, bet dar bus progų!

Kelionė be nuotykių- ne kelionė! Tad žinoma mums jų netrūko.

Pasirinkome nuotykius žadantį  keliavimo būdą- couchsurfing‘ą. Kas nežinote-tai socialinė bendruomenė, vienijanti pasaulio keliautojus, kurie su malonumu pasiryžę susipažinti su kitais klajokliais ir pasidalinti su jais savo pastoge. Iš pradžių viskas atrodė gana paprasta- greitai susipažinome su italu, kuris mielai sutiko priimti, bet STOP. Čia prasideda nuotykiai:

Nuotykis Nr. 1. Naktis prieš išvykimą- prieš kelias valandas sužinojome, kad vis dėlto  italas mūsų nebegalės apgyvendinti..Lengva panika pradėjo alsuoti mums į veidą. Pradėjome ieškoti hostelių, bet tai ne tai, ko mes norėjome. Parašėme kitam italui su pagalbos šauksmu, kuris net neturėjo tinkamų sąlygų mus apgyvendinti. Nuostabu, jis sutiko pagelbėti! Laimės iki kaklo buvo tą akimirką!

Nuotykis Nr.2. Pagaliau Romoje! Spalio vidurys-tobulas metas. Ne per karšta, bet tikrai šilčiau nei lietuviška vasara. Lietus buvo tikrai retas svečias šiuo metu. Taigi, kaip tarėmės su mūsų host’u (pastogės šeimininku)atkeliavome iki autobusų stoties. Bandome jam prisikambinti ir …draugei to padaryti nepavyksta. Bando kita draugė – vėl telefonas murma, kad veiksmas negalimas…Ir tada tapau mūsų išgelbėtoja-vienintelis telefono tinklas, kuris be didesnių pastangų padėjo susisiekti su mūsų italu buvo manajame telefone!(Reklamos tinklui nedarysime)

Susipažinome su Nico, kuris buvo itin malonus, vaišingas ir mielas. Nors ir nerimavome prieš tai, bet galiausiai viskas baigėsi geriau nei gerai. Gyvenome mažame kambariuke, bet ne bėda, tiek mes jame ir tebuvome. Pats butas buvo internacionalinis- su juo gyveno vaikinai iš Maroko, Kamerūno.   Pati vieta buvo apie 10km nuo Romos centro.

Vakarienė su mūsų host’u Nico

Nuotykis Nr. 3. Norėdamos kažkaip host‘ą pavaišinti ir atsidėkoti, nusprendėme pagaminti ale lietuviškų užkandžių: pakepinom iš Lietuvos atsivežtą duoną, kuria pagardinom česnaku ir sūriu. Pradėjus ragauti, paaiškėjo, kad Nico nemėgsta česnakų…o ir pati duona buvo kiek nevykus, nes persigėrė per daug aliejaus..buvo kiek nesmagu, nes jis mum paruošė itin sveiką itališką užkandį-brusketą, tai tik skrudinta duona ir pomidorai..Prižadėjom šią klaidą ištaisytiJ

O Nico svetingumas tęsėsi ir toliau: ryte lepino itališka espresso, vakare- daržovių troškiniu ir vynu.

Itališkoji espresso kava

Troškinys su itališkąja duonele

Vaizdas pro Nico balkona

Susipažinome su ne turistine Roma-kitoks, gyvenamasis kvartalas.

Nuotykis Nr. 4. Pasisvečiavusios dvi dienas pas Nico, turėjome ieškotis toliau nakvynės ir naujų nuotykių, nes dar dvi naktys laukė prieš akis. Aišku buvome nakvyne pasirūpinusios iš anksto-turėjome gyventi Vatikane! Bet kažkaip netikėtai vos ne paskutinę minutę gauname žinią, kad couchsurfer‘is mūsų nebepriims..ačiū Dievui, pavyko per valandėlę susirasti kitą svetingą italą.

Virtualiai-suradom, bet didesnis nuotykis buvo rasti realiai. Turėjom adresą, maždaug mums paaiškino, kaip pas jį nusigauti. Keliavome tramvajumi-tikrai keista ir nemiela transporto priemone, prigrūsta žmonių, neaišku kada sustojanti ir dažnai gendanti 😀 Visą situaciją apsunkino, kad pas savo naują host‘ą turėjom atsidurti iki 17h, nes tada jis išvyks į darbą..o buvo po 16h, kai mes tik įlipome į stebuklingąjį transportą.  Turėjom stotelės pavadinimą, klausinėjom žmonių, vairuotojo, kada gi bus ši stotelė- niekas apie šią mistinę vietą nežinojo..keista. Ir tada, sugedo tramvajus. Visi turėjom išlipti ir perlipti į autobusą, važiuojantį aplinkeliais. Su nežinia, kur nuvažiuosime, įlipome į autobusą. Skambinome vėl host‘ui, susikalbėti sekėsi sunkokai, kiek tesupratom-tai, kad įlipom i ne tą autobusą ir kad jis jau išeina į darbą, gryš tik vėlai vakare. Mes panikoj, klausinėjam visų,kaip ten patekti…Pagaliau atsirado žmogus, žinantis, kur mums išlipti, pasirodo,tai buvo tik pusė stotelės pavadinimo ir tai tik šalutinis. Rašom, kad tuoj būsim, kad dar palauktų mūsų…tik išlipom iš tramvajaus, skambina host‘as, ir pamatom jį kitoj gatvės pusėj! Kokia laimė ir koks sutapimas- jis kaip tik ėjo į darbą!

Antrojo host’o buto kiemas

Taigi patekome į dar vieną gyvenamąjį Romos kvartalą. Įžengus pro vartelius į kiemą pasijautėm lyg itališkame filme-viskas taip jauku, itališka ir neįprasta lietuvio akiai.

Nuotykis Nr. 5. Aišku nuotykių buvo dar maža: juk dar reikėjo pasiklysti. Kitą vakarą važiavom atgal pas host’ą su tramvajumi, ir sugebėjome nuvažiuoti septyniomis stotelėmis per toli. Buvo tamsu ir sunkiai sekėsi rasti dieną matytus vaizdus- juk buvome gyvenamajame kvartale, kur gatvelės panašios.

Kaip gi be itališko maisto !

Nuodėmė aplankyti Italiją ir nepaskanauti vietinės virtuvės stebuklų. Valgydavome restoranėliuose, kurių Romoje apstu.

• Mūsų pietūs būdavo „Trys viename“: užsisakydavome tris atskirus patiekalus ir dalindavomės į tris dalis- taip daug daugiau paragaudavome! O porcijos buvo tokios skanios ir sočios, kad visai dienai pakakdavo.
• Pabodus makaronams, išbandėme itališką alų ir picą. Alus ne ką prastesnis už lietuviškąjį, nors jam gal ir neprilygsta.
• Išaušus vienam gražiam rytui, turėjome tiesiog pasakiškai tobulus itališkus pusryčius: saulė, saldumynai, itališkas pezažas, ko daugiau galima norėti!

Gelato- itališki ledai

• Maistas ypatingai gražiai atrodo vitrinose

Įdomybės!

• Patekome į itališką streiką dėl darbo ar kažko panašaus. Nepriminė tai streiko: spalvingos, vėliavos ir muzika-panašiau į šventinę eiseną.
• Pamatėme daug persirengusių gatvės artistų!
• …bei gatvės muzikantų
• …ir tokių mistinių dalykų
• Motorolerius matėme ant kiekvieno kampo
• Už akių užkliuvo ir ne pagal paskirtį naudojama transporto priemonė

Originalaus dizaino kavinukė

• Žaislų taisykla
• Aptikome mielą meno kūrinuką
• O itališki balandžiai visai kaip Lietuvos ;D
• Šiuolaikiniai gladiatoriai

Pagaliau ir turistinė Roma!

Nuotykių tarpe, žinoma lankėme įstabiausius ir tūkstančius metų menančius kūrinius- Koliziejų, Forumą ir Palatiną, Trevi fontaną, Panteoną, Vatikaną, Ispanijos laiptus ir kitas mažiau žinomas vietas.

• Koliziejus
• Forumas
• Palatino kalva
• Vaizdas nuo Palatino kalvos
• Panteonas
• Ispanijos laiptai
• Senos valties fontanas Ispanijos aikštėje
• Trevi fontanas
• Venecijos aikštė
• Vittorio tiltas
• Žvilgnis į Vatikano aikštę ir Šv. Petro baziliką
• Aš ir Vatikano aikštės kolono
• Aš ir nuostabus Romos Tibro upės vaizdas
• Chiesa del Sacro Cuore bažnyčia
• Itališkas skverelis
• Kalnuotas Romos peizažas
• Bažnyčia

Trys dienos savyje sutalpino tiek daug spalvų..net neįtikėtina-viskas praėjo kartu ir greitai ir lėtai. Daug kartų kelionės metu ir po jos kartojome-mes sėkmingos, nes mums visą kelionę sekėsi, visi nesklandumai lengvai išsispręsdavo. Džiaugiamės ir nepasirinkusios įprasto apsigyvenimo hostelyje ar viešbutyje. Taip į savo atmintį įrašėme nepakartojamą patirtį!

Rūta

pateikti faktai gryna teisybė. J