Mūsų skaitytoja Goda Kuprytė aplankė mažai kam Lietuvoje žinomą , tačiau labai įspūdingą Azorų salą. Kuri yra Atlanto vandenyno centrinėje dalyje apie 1500 km nuo Portugalijos, kuriai ji priklauso. Daugiau Godos kelionių įspūdžių galite rasti jos bloge: www.goddez.lt

Daugeliui pasakius, kad esu Azoruose, visi puola googlinti. Bet juk tai – Europa! Lietuviams dar visai neatrastas kampelis… Nei bent studentams, kurie su erasmus programa būna Portugalijoje ir susivilioja nuskristi dar 1500 km.. Tai labiausiai nutolęs Europos taškas, daug kur pristatomas, kaip Europos Havajai. Tik niekaip nesuprantu KODĖL? Tai greičiau panašu į atšilusią Islandiją, o vietomis į Naująją Zelandiją.  Azorai susideda iš 9 salų. Aš apsilankiau tik vienoje – pačioje pagrindinėje São Miguel’io saloje. Tai pati didžiausia sala (ją visą, palei pakrantę galima apvažiuoti per dieną). Visoms kitoms, kaip sako vietiniai, galite skirti pora dienų aplankymui.  O šiai galima skirti net ir visas 3 ar 4.  :)Na, aš čia pabuvau šiek tiek daugiau, todėl pasakoju ką patyriau.

Pirmiausia, žiemą čia geriau nevažiuoti, nes sutiksite didelį vėją, lietingas dienas ir begalinę drėgmę… Nors vietiniai čia maudosi visus metus vandenyne! Bet Jūsų akys galės gėrėtis nepaprasto grožio žalia gamta, tiek daug žalios spalvos atspalvių dar niekur nemačiau! Orai saloje panašūs į lietuviškus, tik didesnė drėgmė. Žiemą nebūna minuso, o vasarą apie 27 laipsniai. Pigiausi skrydžiai iš Porto ir Lisabonos.

Šis kraštas skirtas gamtos mylėtojams, nes miesto pramogų čia išties nedaug, sunku rasti vietinių jaukių kavinių, daugumoje rekomenduojamų interjeras panašus į lietuviško tipo valgyklas, o kadangi pas juos labai madinga viską puošti plytelėmis, tai jautiesi, kaip pas močiutę virtuvėj. Teko daugiau lankytis turistams skirtose kavinėse, bet jos tikrai puikios! Visos įsikūrusios Ponta Delgados pakrantėje. O desertų skanumas… Taip pat iš čia atsiveria nepaprasto ryškumo saulėlydžiai… Vos ne kasdien einame palei saulę, kol ji galiausiai dingsta, o tada atsiveria dangaus gražumas, aišku jei nepradeda lyti po 3 minučių dingus saulei. 🙂

Apeiti senamiestį užtenka poros valandų. Bet atsifotografuoti architektūros aš nesugebėjau net ir per savaitę..  Kur pasuktum kiekvienas kampas vis gražesnis, ypač, jei nuklysti už senamiesčio ribų, nes ten valdžia nesako, kokio atspalvio  bus namas. Va ten tai tikras margumynas!  Dar kai buvau Porto mieste vietiniai prašė atvežti tabako iš Azorų. Sakė tenais fabrikas yra, todėl jis žymiai pigesnis… Bevaikštant po salą, aš sugebėjau prieiti tą tabako fabriką… Nu buvau apakus, nes jis atrodo vienas prie vieno kaip mūsų prezidentūra, kieme gražiai nupjauta pievelė, žydintys medžiai, suoliukai kieme, aplinkui didelė tvora, tik vienas skirtumas, kad jis tokios gražios kiaušinio trynio ir “salmon” spalvos…  Tos spalvos užburia..

Gerai, grįžkime prie gamtos… Taigi dėl drėgmės čia viskas begalo žalia! O kadangi sala yra vulkaninės kilmės, tai čia atsiveria laaaaabaiiiii daug panoraminių vaizdų – vienas mėgstamiausių mano dalykų keliaujant…

Pirmasis gamtos stebukas Vista do Rei. Tai dvyniai ežerai, vienas žalias kitas mėlynas.  Šalia yra Sete Cidades miestelis, jei bus geras oras galima čia leistis į žygį ant žirgų (mmm… mano svajonė, tikiuosi dar teks išbandyti)… Kiek girdėjau maudytis ežeruose nebegalima, tiksliau sakant pavojinga, dėl iš vulkano kylančių garų.

Antrasis stebuklas (man gražiausia vieta gamtoje) Lagoa do Fogo, važiuoti teks gan ilgai, aukštai į kalnus, ausys užgula.. na bet vaizdas pakeri, čia taip pat galima vaikščioti, kad ir visą dieną,  atais kvadratais aplinkui…  O paskui atsigaivinti Caldeira Velha – karštųjų srovių baseine, jautiesi tikrai, kaip laukinis žmogus, bet jausmas pasaka. 🙂

Tai tikrai ne paskutinis panoraminis vaizdas… Santa Iria apžvalgos vieta. Turbūt į šią vietą atvažiuočiau kas dieną, jei gyvenčiau saloje. Jinai turi labai gražią istoriją, bet ją sužinosite atvykę čia. 🙂

Ir darr… Furnas lyguma, kurią galima pamatyti iš Pico de Ferros apžvalgos aikštelės.. Sakau, ši sala yra sukurta panoraminių vaizdų ir gamtos mylėtojams, ypač vasarą, čia vyksta daug turų pėsčiomis.

Nusileidome į Furnas kaimelį, visur aplink rūksta garai, atrodo lyg stovėčiau verdančiame puode. Tai ugnikalnis dūsauja. Tačiau jo dūsavimas begalo smirda… Man siūlo paragauti bėgančio iš kalno vandens, tačiau atsisakau, nes atrodo, jog skonis bus kaip ir kvapas… Tačiau mane įkalba jo paragauti… Ir Vauuu! Skanumynas..  Skonis, lyg  Vytauto mineralinio vandens 🙂 Furnas kaimelis, lyg Druskininkai, čia atvažiuoja visi į sanatorijas, taip pat vietiniai šiose vietose turi daug gražių ir jaukių vasarnamių. Dar vienas turistus žavintis objektas čia –  namas, pastatytas aukštyn kojom…  (pamatysite, jei googlinsit, bet tai tik elektros skydinė 🙂 )

Jei išalkote prie Furnas ežero yra daroma “Cozido das Furnas”, tai tradicinis patiekalas. Jautiena, kiauliena, vištiena, dešra, kopūstais, morkos ir bulvės sudedama viskas į puodą, užkasama po žeme ir tušinama ugnikalnio garuose 6-8 valandas. Todėl patartina užsisakyti iš vakaro, kad laukti nereiktų. 🙂

Manote tai viskas, ką galima patirti šioje saloje, kuri vos didesnė už Vilnių?

TIKRAI  NE

Ši sala dar turi vieną mažą salytę Vila Franca do Campo, tai pirmoji salos sostinė, kuri vėliau persikėlė į Ponta Delgadą.  Dabar, tai  natūralus baseinas, šią  vietą vietiniai dievina.. Kai stovi pagrindinėje saloje, atrodo, kad ji tiesiog ranka pasiekiama ir galima laisvai pačiam nuplaukti, tačiau vietiniai sako, tai tik iliuzija, jei plaukčiau laivu, labai džiaugčiaus, jog ne pati plaukiu. 🙂

Vienas keistas dalykas, kuris supratau, kad yra keistas tik būdama čia. Aš visada galvojau, kad ananasai auga ant medžių, tačiau NE, jie auga ant krūmo, šiltnamyje! Taigi didžioji dalis mūsų ananasų užauga čia, Azoruose. O jų augimo procesas tikrai ne iš greitųjų. Jei norite prinokusio ananaso jis turi būti rudos, o ne žalios spalvos, taip pat, jei lapų viduryje telpa pirštas, reiškias bus sultingas. 🙂 Antras keistas dalykas, kad saloje negyvena laukiniai gyvūnai, jie visi yra priauginti… Taip pat LABAI daug karvių, LABAI DAUG… Dar ši sala turi arbatos auginimo plantacijas, bet jau neišsiplėsiu, nuvažiuokite ir paragaukite!

Klausiate, kas dar čia nuostabaus?

OGI BANGINAI!

Tikrai taip, būtent pro šiuos vandenis veda banginių emigracinis kelias. Juos geriausia stebėti link vasaros.. Bet net ir žiemą galima juos čia išvysti maždaug 3 valandų trukmės ture. (Jei nepamatysite- pinigus grąžina) Taip pat čia galima sutikti ir delfinų, bei didžiųjų vėžlių… Pasaka… 🙂

Na trumpai tariant, šią salą galiu apibūdinti vienu man ypatingu žodžiu – Narnija.

O Jums jei kils klausimų, mielai atsakysiu 🙂

 

Autorė: Goda Kuprytė

Goddez.lt – Kiekvienoje akimirkoje slypi kažkas stebuklingo…♥