Karibų kruizas: mėlynas vanduo, baltas smėlis, palmės ir Karibų piratai

Ar svajonės virsta tikrove? Tikrai taip. Tai, kad šis Žemės kampelis vadinamas populiariausia vieta atostogoms jūroje, nestebina. Pažįstu ne vieną, svajojantį ne tik apie čia praleistą įspūdingą atostogų savaitę, bet ir tyliai sau pamąstantį apie ramią, tingią, šiltą ir egzotišką senatvę šiame rojaus kampelyje.

Įsivaizduokite įprastinę atostogų dieną: pusryčiai su vaizdu į Kaimanų salas, poilsis sveikatingumo centre, baseinai, parodos, aukcionai, parduotuvės, o vakarienei varlių šlaunelės, Rio de Žaneiro šokėjų pasirodymai, kazino, diskotekos. Ir viskas vienoje vietoje. 11 aukštų (virš vandens) laive.

Kitą dieną – viskas iš naujo. Ir taip 11 dienų, per kurias nė vieną akimirką nepasijaučiate pavargęs nuo besikartojančios rutinos, nes beveik kiekvieną dieną galite išsilaipinti vienoje iš daugybės čia esančių salų ir pasimėgauti jos siūlomais malonumais.

Karibų jūra – tropinė jūra, priklausanti Atlanto vandenyno baseinui. Tai viena iš didžiausių jūrų pasaulyje, kurios ribos pietuose – Pietų Amerika, šiaurėje – Didieji Antilai, rytuose – Mažieji antilai, vakaruose – Meksikos įlanka. Per šią jūrą driekėsi svarbūs vandens keliai, todėl ji buvo ypač populiari tarp piratų, plėšusių jūroje plaukiojusius laivus ir pakrančių gyventojus. Nors kai kuriose Karibų jūros salose piratai savo veiklos neatsisakė labai ilgai, vykstant atostogų į Karibus apie piratus galima pamiršti. Skirtingai, nei garsieji 21 amžiaus Somalio piratai, Karibų piratai išsilaikyti sugebėjo iki 17 amžiaus pabaigos.

Poilsiaujantiems Karibų jūroje tikru rojumi tampa jos centrinėje dalyje esanti Kaimanų salų grupė, kurios vizitine kortele tapo jau minėtas ryškiai mėlynas jūros vanduo, baltas paplūdimių smėlis, nedidelis atstumas nuo vienos idiliškos įlankos iki kitos ir skirtingos salose siūlomos pramogos ar malonumai. Išplaukiant kateriu į salą mus iškart pasitiko piratų laivas. Žinoma, šiomis dienomis jis yra simbolinis, tačiau kartu primena, kad nesijausk per daug saugus ir šiandieną. Didžiųjų Kaimanų saloje didelį įspūdį paliko Vėžlių ferma, vietinio romo krautuvėlė, pristatanti tavo nusipirktas prekes tiesiai į laivą ir žinoma balto smėlio paplūdimiai. Buvo labai nedrąsu sumokėti pinigus ir tikėtis, kad nupirktas romas lauktuvėms pasieks mūsų kajutę. Grįžus į laivą romo savo kajutėje neradome. Pagalvojome, kad naivūs buvome ir numojome ranka. Pasibaigus kruizui viską atgavome, pasirodo, kad negalima įsinešti į laivą jokių maisto produktų ir alkoholinių gėrimų, o juos grąžina tik išlipant iš laivo.

Kitas mūsų išlipimas buvo Kolumbijos saloje Kartagenoje. Šį kartą nusprendėme neimti laive siūlomų ekskursijų, o susirasti vietinius, kurie mums aprodytų salą. Ar tai buvo labai protingas pasirinkimas? Nežinau. Tačiau įspūdingas tikrai. Tik išėjus į uostą vietiniai pradėjo siūlyti įvairias ekskursijas. Pasirinkome tą, kuris turėjo mokėti angliškai. Deja, tik turėjo… Įlipome į visiškai naują taksi automobilį, na visos sėdynės buvo apvilktos plastiko maišais, vairuotojo paprašius parodyti žymiausias vietas ir turistų mažiau lankomus kampelius – jis mus vežė savo nuožiūra ir nesuprato ko iš jo norime. Eismas vyksta principu – kuris garsiau spaudžia garso signalą, to pirmenybė sankryžoje ar kelyje. Motorolerių gausoje gali pasiklysti, visi lekia kaip pamišę. Galiausiai po įspūdingo mūsų taksisto vairavimo jį sustabdė vietinė policija. Jam pavyko susitarti už 10 dolerių, tačiau išlipęs iš automobilio, jį paliko važuojantį ir nuėjo. Vos spėjome užtraukti rankinį stabdį. Žinoma, kad aplankėme Kartagenos tvirtovę, katedrą, pamatėme labai išskirtinį miesto senamiestį. Pasivaikščiojimas parku buvo labai išskirtinis: kai šalia vaikšto valkataujantys šunys ir maisto ieškančios iguanos. Laimingai grįžome į laivą ir nusprendėme kitą dieną nepagailėti pinigų ir ekskursijas pirkti laive.

Panama labai graži. Tai ne tik vaikystės knygos pavadinimas. Panama tikrai išskirtinė ir labai graži. Šį kartą pasirinkome ekskursiją į Embera indėnų genties kaimą. Vaikystės svajonės pildosi. Kanojomis buvome nuplukdyti į giliai miškuose pasislėpusį indėnų kaimą. Žinoma šiais laikais civilizacijos paliestame krašte ir kanojos su motoru ir indėnų vaikai lanko valstybinę mokyklą. Tačiau kaime pajunti tikrąją jų dvasią. Išskirtinė šventinė apranga atvykus svečiams, nedrąsūs žvilgsniai pro pašiūrių kraštus, gėlės indėnių plaukuose ir neapsakomas gamtos grožis.

Kosta Rika – „one dolar“ šalis. Ši frazė tiesiog įstrigo mūsų ausyse, nes ją girdėjome mažiausiai šimtą kartų. Džiunglių grožis, vietinė gyvūnija tiesiog gali pakerėti. Tačiau sutikti vaikai težino vienintelį žodį „one dolar“, ir jį kartos tol, kol baigsis tavo kantrybė ir tu atversi jiems piniginę. Tik tuo viskas nesibaigia, ta pati dainelė prasideda iš naujo. Limono miesto gatvėse vaikščioti labai nesaugu. Prie parduotuvių stovi apsauga su didžiausiais šautuvais. Praėjus centrine gatve bent kelis kartus gavome pasiūlymą įsigyti narkotikų.

Meksikos Kozumelio sala sužavėjo savo povandeniniu pasauliu.

Manote, kad tokios atostogos skirtos jūra „sergantiems“, turtingiems žmonėms? Tikrai ne. Visas 11 dienų kruizas su pilnu maitinimu ir kitomis paslaugomis žmogui kainuoja vos daugiau kaip 700 JAV dolerių. Žinoma didelę kelionės dalį sudaro skrydis iki JAV ir atgal.

Tuo tarpu tokių atostogų įspūdžiai neįkainojami.