Papasakosiu savo prisiminimus apie saulėtąją ir temperamentingąją šalį – Ispaniją.

Sprendimas vykti į užsienį buvo priimtas gana spontaniškai. Pavasario pabaigoje (2013 m.) draugė

pasiūlė vasarą išlėkti padirbėti ir paatostogauti į Ispaniją. Su šypsena veide ištariau: taip, žinoma!

Kodėl gi ne? Kartais labai smagu ilgai nesvarstant priimti pasiūlymus, naujoves, kuriuos mums

suteikia gyvenimas, aplinka ir žmonės esantys šalia.

Šalis buvo pasirinkta neatsitiktinai… Mes gyvename Lietuvoje – ne itin šilto, saulėto ir dažnai

pliaupiančio lietaus šalyje, todėl visuomet jautėme, kad norime pasidžiaugti visiškai kitokiu klimatu

bei kultūra. Ispanija – būtent ta šalis, kurioje yra tai, ko gali trokšti lietingos šalies gyventojai.

Kelionė prasidėjo birželio mėnesį. Skridome iš Kauno į Valensiją su persėdimu Frankfurte

(Vokietija).

Valensija – trečias pagal dydį Ispanijos miestas, esantis šalies rytuose Viduržemio jūros pakrantėje.

Miestas yra prekybos, žemės ūkio bei komunikacijos centras, mėgstamas turistų.

Informaciniai straipsniai, geri atsiliepimai skaityti apie Valensiją prieš kelionę, iš tikrųjų pateisino

lūkesčius. Kai išlipau iš lėktuvo, pirmiausia akį patraukė išdidžiai stūksančios didžiulės palmės ir

tyras dangus, be jokio debesėlio.

Su drauge turėjome nuvykti iki išsinuomoto būsto, tačiau nuvažiavus su metro iki reikiamos

stotelės, supratome, kad nežinome, kuria kryptimi eiti toliau. Pasitelkus į pagalbą miesto planą, teko

klausti vietinių gyventojų, kur randasi tam tikra gatvė. Užkalbinus du praeivius gatvėje, paaiškėjo,

kad ispanai (net ir jaunimas) beveik nešneka angliškai, o mes ispaniškai taip pat ne kažką

sugebėjom suregzti. Tačiau vietiniai gyventojai nustebino savo draugiškumu, rūpestingumu ir

supratingumu. Jie su šypsena veide, rankų gestais mums parodė, kad sektumėme iš paskos, nes jie

mus palydės iki mūsų būsimųjų namų. Ačiū jiems – pažadas buvo įvykdytas. Ispanai garsėja ne tik

savo draugiškumu, bet ir karštu temperamentu, atvirumu. Jie mėgsta sėdėti lauko kavinukėse iki

išnaktų, užkandžiauti, gurkšnoti tradicinį gėrimą – sangria ir, žinoma, šnekučiuotis. Galbūt

neįtemptas gyvenimo būdas, neskubėjimas bei jų požiūris, kad poilsis – svarbiau už darbą, būtent ir

yra tos priežastys dėl ko jie atrodo laimingi žmonės. Mane nustebino ispanų įprotis dažnai sveikintis

ir pasakant ne vieną pasisveikinimo frazę, o keletą: Hola. Buenos dias! (Labas. Laba diena –

išvertus į lietuvių kalba), išgirsdavai kasdien, po kelis kartus ir iš to paties žmogaus. Ispanai mėgsta

pramogauti ir linksmintis. Prieš atvažiuodama į Ispaniją, girdėjau šį mitą ir jis pasiteisino. Mieste

yra daugybė kavinių, barų, naktinių klubų. Vietiniai „išsiruošia į naktinį žygį“ ne apie 23h ar 24h

kaip įprasta Lietuvoje, bet apie 1h ar 2h (arba dar vėliau). Valensijoje geriausi ir populiariausi

klubai yra atidaryti prie pat jūros, po atviru dangumi. Puikus jausmas šokant matyti naktinį dangų

bei jausti maloniai vėsų dvelksmą, sklindantį nuo jūros.

Valensijos paplūdimio ruožas yra platus, ilgas, gerai sutvarkytas, todėl čia mėgsta užklysti ne tik

vietiniai, bet ir turistai. Vaikščiojant pakrante ar gulint dažnai matydavau ir išgirdavau įvairiausių

tautybių žmones: rusus, anglus, prancūzus, vokiečius ir lietuvius. Šio miesto pakrantėje beveik

nebūna didelių bangų, todėl maudynėms, ramiam pasiplaukiojimui tai – tinkama vieta, tačiau

banglenčių sporto mėgėjai turėtų pasiieškoti kitos vietos.

Netoli jūros yra pastatytas menų ir mokslo miestelis (Ciudad de las Artes y las Ciencias )- penkių

milžiniškų statinių (teatras, planetariumas, galerija, mokslo muziejus, okeanografijos parkas po

atviru dangum) architektūros kompleksas pastatytas ant nusausintos upės dugno. Šis kompleksas

man paliko neišdildomą įspūdį. Sužavėjo statinių dydis, moderni architektūra. Tiesa, apsilankyti

visuose pastatuose yra gan ne pigi pramoga, tačiau vyksta įvairios akcijos grupėms, turistams ar

švenčių proga. Nepraleidau galimybės pamatyti okeanografijos parką po atviru dangum bei

planetariumą. Manau, tai pastatai, kuriuos verta pamatyti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Valensijos senamiestis nėra labai didelis, lengvai galima apeiti pėsčiomis. Jame yra nemažai

bažnyčių, muziejų, bei kitų istoriškai svarbių statinių. Vienas iš svarbiausių pastatų – katedra,

centrinis turgus, kurie išsiskiria savo grožiu, gotikine architektūra. Buvau užlipusi į katedros bokštą,

nuo jo atsiveria įsimintina miesto panorama. Šalia katedros, esanti aikštė (Plaza de la Virgen),

patiks romantikos mėgėjams, nes vakarais galima išgirsti gatvės muzikantus griežiančius smuikais,

subtilus aikštės apšvietimas suteikia jaukumo jausmą.

Valensija garsėja ne tik statiniais, architektūra, bet taip pat jis vadinamas žaliu miestu. Yra nemažai

parkų, kuriuose vietiniai ilsisi, iškylauja, sportuoja ar kitaip leidžia laisvalaikį. Didžiausias ir

žinomiausias parkas – Turijos sodai. Šis parkas driekiasi beveik per visą miestą. Ilgis net 7

kilometrai. Įveikti pėsčiomis, kai vidutinė temperatūra vasarą 30 laipsnių šilumos – nemenkas

iššūkis, taigi galima išsinuomoti dviratį, kuris yra labai populiari transporto priemonė mieste.

Norite pamatyti šiek tiek laukinės gamtos? Tuomet galite aplankyti Bioparką. Tai labai

šiuolaikiškas, avangardistinis zoologijos sodas. Jame apgyvendinta beveik 4000 gyvūnų,

kurie priskiriami net 250 skirtingų rūšių. Gyvūnams yra sukurtos natūralios gamtos sąlygos (gyvena

ne narvuose). Vaikščiojant po šį parką, pasijutau lyg būčiau Afrikos žemyne, nes augmenija,

peizažas, gyvūnai – atspindi šio regiono ypatybes.

Turbūt žinote, kad korida – buliaus ir žmogaus teatralizuota kova ir tai yra neatsiejama Ispanijos

kultūros dalis. Kadangi turėjau stiprų norą susipažinti su kuo daugiau tradicijų, apsilankymas šiame

renginyje buvo būtinas dalykas. Tiesa, nors pasirodymo eiga palieka įspūdį, tačiau jo pabaiga atrodė

gana brutali ir nepriimtina (bulius nuduriamas).

Ne tik Valensija traukia savo žavesiu, jos apylinkės taip pat turi išskirtinių ir nuostabių vietų.

Apsilankymas šalia esančiuose miesteliuose, parkuose buvo vienas įdomiausių kelionės etapų, nes

pamačiau ir supratau, kad Ispanija – turi labai daug gražių, išskirtinių vietų. Galėčiau paminėti Port

Saplaya miestelį. Jis, tarsi, „mažoji Venecija“. Jame yra jachtų prieplauka, apsupta ryškiaspalvių

namų.

Ispanijos gamta turi daug skirtingų „atspalvių“: yra lygumų, kalnų, upių, ežerų, krioklių, miškų…

Didžiulį susižavėjimą sukėlė nacionalinis parkas ir draustinis – Fuente del Algar. Šioje vietoje

visuomet pilna lankytojų, nes galima ne tik pasigrožėti kriokliais, bet ir išsimaudyti, atsigaivinti nuo

kaitros.

Be galo džiaugiuosi, kad pavyko pamatyti (nors ir nedidelę dalį) Ispanijos gamtos, kultūros,

pagyventi ispanišku ritmu ir patirti akimirkų, kurias prisiminus užplūsta malonus jausmas ir didelis,

didelis noras sugrįžti atgal…Įsimylėti Ispaniją išties lengva…